Kategorijos archyvas: Žiniasklaida

Kuris Lietuvos naujienų portalas meluoja?

Meluojame ko ne visi, jei kalbame apie žmones. Atlikti tyrimai Amerikoje byloja, kad žmogus per 10 min. pokalbį sumeluoja maždaug tris kartus. Bet ši statistika nėra tokia kraupi, kaip atrodo. Tai įskaičiuotas ir tiesos pagražinimas, norint geriau pasirodyti prieš kitus. Ir tai vysta nuolat, labai natūraliai. Kitaip tariant – baltas melas ar tiesos pagražinimas. Tačiau kiek rimtesnis melas taip pat yra gana dažnas reiškinys žmonių bendravime. Paskaičiuota, kad vyrai meluoja maždaug 6 kartus per dieną savo partnerei ar bendradarbiams, o moterys tuo tarpu 3 kartus (DatabaseRecords.com, Newsweek duomenys). Kaip viename lietuviškame seriale buvo sakoma – „Moterys meluoja geriau, bet vyrai dažniau.“?

Tendencingi portalai?

Viešoje erdvėje kartais galima išgirsti kalbų, kad kuris nors naujienų portalas palaiko konkrečias politines pažiūras. O gal net meluoja ir intriguoja portalo skaitytojus? Remia partiją? O kitą menkiną? Tikroji žiniasklaidos paskirtis šviesti visuomenę ir informuoti apie svarbiausius faktinius įvykius. Deja kaip ir visur gyvenime, nėra nieko idealaus. Žiniasklaida, kaip ir bet kuris žmogus turi savo interesus. Tad norom, nenorom visuose portaluose galime aptikti kryptingą nuomonę bent keliais klausimais.

Kuris portalas meluoja? Delfi, 15min, Lrytas, Balsas, VŽ, Alfa?.. Kas?

Faktas – visi portalai turi savo interesus. Bet kaip žinoti, kur teisinga informacija? O gal kažkuris portalas meluoja. Vienintelis tiesos kelias – griežtas maksimalizmas. Viskas arba nieko! Toks teisingas atsakymas. Reikia skaityti arba visus portalus arba nė vieno, kitaip pasigausite tendencingą nuomonę. Tas pats yra ir TV žiniasklaidos rinkoje ar popierinėje spaudoje. Žiniasklaida taip pat puiki priemonė visuomenei sudaryti nuomonę apie konkretų prekinį ženklą (taip pat vykdyti seo paslaugas). Iškelti ir išaukštinti, o galbūt susmukdyti konkurentus? Formuokite savo nuomonę patys!

Šis portalas palaiko/neigia kurią nors politinę/verslo pusę?

Šis portalas palaiko/neigia kurią nors politinę/verslo pusę?

Šis portalas palaiko/neigia kurią nors politinę/verslo pusę?

Šis portalas palaiko/neigia kurią nors politinę/verslo pusę?

Šis portalas palaiko/neigia kurią nors politinę/verslo pusę?

Šis portalas palaiko/neigia kurią nors politinę/verslo pusę?

Skaičiai byloja konkurencinį pranašumą

Lietuvoje veikiantys naujienų portalai, smarkiai konkuruoja tarpusavyje. Dažniausiai dėl statistikos, kuri tiesiogiai įtakoja reklamos pardavimus ir įmonės pajamas. Pastaruosius kelerius metus ši kova dar labiau paaštrėjo. Naudojamos vis gudresnės priemonės statistikai pakelti. Kita vertus, tai buvo daroma ko ne nuo portalų įkūrimo pradžios. Tiesiog vieni tai suprato ir rado galimybių anksčiau, o kiti gerokai vėliau. Na, tarkime Lrytas.lt įsisavino kompiuterijos forumą (dabar Forum.Lrytas.lt), o Vz.lt dar pakankamai neseniai rado tokią galimybę ir pasikišo po savimi Rekvizitai.lt portalą (dabar Rekvizitai.Vz.lt). Tačiau turime Lietuvoje tokių portalų, kurie iki šiol dar neigiamai vertina tokią prisijungimo koncepciją, tačiau skaičiai rodo, kad dėl to tik pralošiama konkurencinė kova. O iš tikro be reikalo, nes tinkama integracija padeda bendram portalo žinomumui, straipsnių perskaitymui ir lankytojų lojalumui.

Lietuvos interneto portalų statistikos monitoringą atlieka Gemius Audience (www.audience.lt).

Interneto portalai Lietuvoje

Interneto portalai Lietuvoje (Gemius Audience duom.)

Kada Putinas puls Lietuvą straipsnis

Kada Putinas puls Lietuvą straipsnis? Niekada. Arba – kaip įtraukti skaitytoją pasinaudojant šiuo metu aktualia informacija? Ir dar galima kitaip – kaip „prastumti“ pranešimą spaudai?

Jei norite, kad jūsų pranešimas spaudai būtų patalpintas, turite praeiti žurnalistų patikrą, turite juos sudominti. Būtent žurnalistai arba skyriaus redaktorius sprendžia ar talpinti pranešimą. Žurnalisto sudominimui jūs turite tris galingus įrankius – antraštė, nuotraukos, pirmoji pastraipa. Visuose šiuose minėtuose punktuose rekomenduojama vengti tiesioginės reklamos ar komercijos braižo. Trys ginklai, kuriais turite užkariauti žurnalisto dėmesį. Atminkite, kad sėkmingai „prastumtas“ pranešimas spaudai jums gali sutaupyti vieną, kitą tūkstantį „pinigų“. Kaip pulti šiais ginklais?

 

Antraštė – galingas ginklas

Apie antraščių rašymą ir kūrimą galima daryti atskirus skyrius. Tai labai svarbi spaudos pranešimo dalis. Atminkite, kad iš dalies nedidelė dalis portalo skaitytojų paspaudžia ant jūsų straipsnio ir dar kiek mažesnė dalis perskaito visą pranešimą spaudai, bet antraštė kur kas galingesnė. Ji turi – intriguoti, perteikti esmę. Antraštė gali nešti skaitytojams svarbią žinią, net jei ir jie neatsidaro straipsnio. Geros antraštės tos, kurios masina ir tokios, kurios aktualios šiuo metu visiems. Tik atminkite, kad tai turi būti susijusios žinios panaudojimas su tuo, ką iš tiesų norite pateikti kaip komerciją. Tarkime „5 stiliaus patarimai pavasariui iš Mados infekcijos“ ir straipsnio pabaigoje – „patarimus žarstė renginyje dalyvavusi Vardenė Pavardenė „Batų parduotuvės“ specialistė“.

 

Ėi, žiūrėk čia!

V. Putinas (nuotr. www.reuters.com)

V. Putinas (nuotr. www.reuters.com)

Straipsnio nuotrauka yra tas ginklas, kuris greičiausiai sugeba patraukti portalo lankytojo dėmesį. Nuotraukas visada siųskite kokybiškas ir kuo labiau atspindinčias antraštę. Tačiau žiniasklaidoje veikia ir kitokio tipo nuotraukos. Įprastai, jei tai koks nors eismo įvykis, nelaimė, masiniai susirėmimai ar apsaugos kamera nufilmuotos muštynės. Veikia ir tai. O pastarosios dažniausiai yra ne tokios jau ir kokybiškos, tačiau perteikiančios „judesį“, „konfliktą“. Dar kitaip jas galima pavadinti „buitinėmis nuotraukomis“. Tačiau komercijai tai rečiau naudinga. Gerai veikia nuotraukos, kuriose yra įžymybės. Dažnai nuotrauka turi net didesnę galią ir sukelia didesnį susidomėjimą, nei straipsnio antraštė.

 

Įvyniojam į vatą 1% komercijos

Visur straipsnyje rašėte apie naudą, patarimus ir įdomybes, tai, kas intriguoja, bet jau pats metas imtis komercijos. O jos turi būti maksimaliai mažai. Iš ties, kuo mažiau komercijos ir kuo ji geriau užslėpta, tuo tai geriau veikia. Taip jau sudėta žmogaus sąmonė ir pasąmonė, kad jei jis mano pats kažką atradęs ir suvokęs, tuo jis labiau vertina ir pasitiki tokia informacija. Prie tokios informacijos galima priskirti ir „netyčia nutekėjusią“ informaciją. Niekam neįdomu, jei atsiųsite pranešimą spaudai „UAB „Šauni medicinos klinika“ įsigijo veido masažuoklį 3000“. Antraštę ir patį turinį reikia perteikti į naudos ar intrigos pusę. Galima tai išreikšti kaip patarimų ar problemos sprendimo formą. Tarkime antraštė „Lietuvaitės atrado būdą kaip išsaugoti jaunatvišką odą“ arba „10 patarimų kaip išlikti jaunai“. Ir tik prieš pat pabaigą įsukame naudingą patarimą, kurį „– komentavo UAB „Šauni klinika“ dermatologė Vardas Pavardė“. O gal rasite dar natūralesnių būdų?

 

Pranešimo platinimas

Rekomenduojama paruoštą straipsnį siųsti tik tiksliniams kontaktams ir tik tikslinei spaudai. Jei rašote apie stilingus batus, tai pranešimo nesiųskite specializuotam sporto portalui, statybų informaciniam portalui ir kt. Tačiau tokį pranešimą būtinai nusiųskite naujienų portalo pramogų skyriaus redaktorei ar žurnalistei. Svarbu suprasti tai, kad žurnalistai per dieną gauna krūvas pranešimų spaudai, jie užsiėmę žmonės. Siuntimas tiksliniam kontaktui svarbus. Taip pat labai svarbi jūsų siunčiamo elektroninio laiško antraštė (angl. subject), jei parašėte gerą straipsnio antraštę, tai el. laiško antraštėje būtent tai ir naudokite.

Slidi riba, kai nusiunčiate pranešimą spaudai ir po kurio laiko skambinate redakcijai, užklausiate ar pranešimas gautas ir patalpintas. Vienu atveju galite sulaukti papildomos straipsnio peržiūros ir jis sėkmingai bus publikuotas. Kitu atveju galite pasirodyti įkyrus ir toks pranešimas apskritai nebus atidarytas.

 

Yra ir daugiau svarbių gero pranešimo spaudai savybių. Rekomenduojama, kad pranešimas būtų nuo pusės iki vieno A4 formato lapo. Net jei ir labai įdomi informacija, tačiau tekstas per daug ilgas, redakciją gal ir sudominsite, tačiau lankytojai visko veikiausiai neperskaitys. Būkite konkretūs ir aiškūs. Pranešime naudokite citatų, taip pat remkitės ir pateikite faktinius skaičius, kurie įrodo jūsų teiginius. Nepamirškite siunčiant pranešimą, palikti daugiau savo kontaktų (mobilaus tel. nr., el. pašto), galbūt sudominsite ir jie norės daugiau informacijos. Kartais į pranešimus spaudai galima įtraukti ir atgalinę nuorodą. Pastaroji yra labiau seo paslaugos dalis.