Žymos archyvas: reklama

Dirbtinis intelektas ir žmogus

Ar dirbtinis intelektas yra didžiausia mūsų kartos grėsmė?

Pastaraisiais dešimtmečiais dirbtinis intelektas (DI) pasiekė didelį progresą, tačiau pastaraisiais mėnesiais spauda tiesiog marga nuo antraščių ir naujienų apie dirbtinį intelektą. DI yra plačiai naudojamas visur, o jo pažanga ir toliau greitai besitęsia. Tačiau kai kuriems žmonėms kyla klausimas: ar šis įspūdingas technologinis progresas gali tapti mūsų kartos didžiausia grėsme?

Dirbtinis intelektas ir žmogus

Nuotrauka iš Midjourney.com

Yra žmonių, kurie mano, kad didžiausia DI grėsmė susijusi su darbo vietomis ir ekonomika. Automatizavimas ir tobulinimas gali pakeisti įvairias pramonės sritis, pvz., gamybą, logistiką ir net teisę. Tai gali reikšti darbo vietų praradimą ir sunkumus. Be to, kai kurie žmonės yra susirūpinę, kad DI galėtų būti naudojamas netinkamai ar netgi piktybiškai, pavyzdžiui, kibernetinių atakų metu arba valstybinio kontroliavimo sąlygomis.

Tačiau yra ir tokių, kurie mano, kad DI gali būti mūsų kartos didžiausia galimybė. DI gali padėti mums spręsti sudėtingus uždavinius, tokius kaip kovos su ligomis. Be kita ko, DI galėtų suteikti mums daugiau laisvalaikio, palengvindamas darbo krūvį ir padėdamas tvarkyti kasdienius gyvenimo reikalus.

Taigi, ar dirbtinis intelektas yra mūsų kartos didžiausia grėsmė ar galimybė? Atsakymas gali būti kompleksinis, tačiau viena yra aišku – DI turi didelę įtaką mūsų visuomenei ir ekonomikai, todėl svarbu tirti ir suprasti jo potencialą bei poveikį. Be to – dirbtinis intelektas arba mašininis mokymasis jau seniai naudojamas tokių korporacijų kaip „Facebook“ (siekiant pateikti įdomesnį turinį vartotojams, bei atvaizduojant susijusias reklamas), „Google“ (tokiose technologijose kaip paieškos sistemos optimizavimas, Google Ads reklama ir kt.).

10 potencialių dirbtinio intelekto grėsmių

  1. Darbo vietų praradimas. Dauguma darbų, kuriuos atlieka žmonės, gali būti automatizuoti dirbtinio intelekto pagalba. Tai gali sukelti milijonų darbo vietų praradimą.
  2. Sukčiavimas ir privatumo pažeidimai. Dirbtinio intelekto algoritmai gali būti naudojami sukčiavimui ir privatumo pažeidimams.
  3. Pavojaus kūrimas. Jei dirbtinis intelektas tampa per daug išmanus, jis gali tapti pavojingas, jei nebus tinkamai kontroliuojamas arba be priežiūros.
  4. Automatizuotos karo sistemos. Dirbtinio intelekto algoritmai gali būti naudojami karo operacijose, pavyzdžiui, automatizuotų ginklų ir kariuomenių sistemų valdymui.
  5. Socialinių medijų įtaka. Dirbtinis intelektas naudojamas socialinių medijų platformose, kad parodytų vartotojams individualizuotą turinį. Tai gali sukelti vartotojų nuomonės suskaldymą ir padidinti žiniasklaidos įtaką.
  6. Biomedicinos tyrimų pažeidimai. Dirbtinio intelekto algoritmai naudojami biomedicinos tyrimams, tačiau jei jie yra blogai sukonfigūruoti arba neveikia teisingai, tai gali turėti neigiamų pasėkmių pacientams.
  7. Netinkamo sprendimo priėmimas. Dirbtinis intelektas, nepaisant savo pažangos, gali priimti netinkamus sprendimus, jei algoritmas yra sukonfigūruotas neteisingai arba pateikia neteisingus duomenis.
  8. Technologijų panaudojimas neteisėtai. Dirbtinio intelekto algoritmai gali būti naudojami nusikalstamiems tikslams.
  9. Patikimumo klausimai. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas kaip manipuliacijos įrankis, kai jis yra naudojamas kontroliuoti informaciją ir elgesį. Pavyzdžiui, gali būti naudojamas vartotojo informacijos atpažinimui ir sukurti personalizuotas reklamas, kurios rodo vartotojui tiksliai tai, ko jis nori ir ko jam reikia, bet tuo pačiu gali būti ir klaidinančios, nes jos yra sukurtos remiantis vartotojo elgesio duomenimis. Tai gali vesti prie informacijos filtravimo burbulų, kai vartotojai gauna tik kontroliuojamą informaciją, o ne objektyvią ir įvairiapusišką informaciją. Todėl svarbu užtikrinti dirbtinio intelekto patikimumą ir skaidrumą, kad būtų sukurtas sąžiningas informacijos apdorojimas ir pateikimas vartotojams.
  10. Kibernetinės atakos ir saugumas. Didėjant dirbtinio intelekto naudojimui, kyla pavojus, kad nesąžiningi asmenys gali pasinaudoti jo gebėjimais, jog sukurtų efektyvesnes ir pavojingesnes kibernetines atakas. Be to, didėjantis priklausomybės nuo dirbtinio intelekto lygis gali sumažinti žmogiškus saugumo patikrinimus, kai automatizuoti saugumo procesai tampa nepakankami.

Kokia išeitis? Kaip apsisaugoti nuo dirbtinio intelekto grėsmių?

Išeitis paprasta – technologijos, kaip ir pinigai savaime nėra blogis, tačiau svarbu tai, kas su tuo daroma. Tai tik įrankis. Prisiminkime žmogiškumą! Prisiminkime, kad esame žmonės! Technologijas galima naudoti ribotai, taikant saugumo priemones. Pvz. virtualios realybės žaidimus ir aplinką – pakeiskite gamta. Pažinčių programėles metas pakeisti į seniai pamirštus draugus.
Vietoje surogatinių pramogų, rinkitės senus ir laiko patikrintus. Vietoje technologinės ar net dirbtinio intelekto sukurtos muzikos, rinkitės laiko patikrintą (pvz. klasikinę, ramią). Reikia suprasti, kad naudojant dirbtinį intelektą, gali būti renkami ir kaupiami duomenys apie jus, kurie galiausiai gali būti panaudoti prieš jus pačius ar net pakeisti jus (pvz. darbo vietoje). Technologijas naudokime saikingai, kada reikia ir nepamirškime tikrų dalykų. Tik taip mes išsiskirsime nuo robotų ir dirbtinio intelekto, kuris kažkuriose vietose gali mus pakeisti. Likime žmonėmis.

Teisinis reguliavimas dirbtiniam intelektui – kodėl tai svarbu?

Teisinis reguliavimas yra svarbus – tuo, kad būtų užtikrintas teisingumas ir skaidrumas dirbtinio intelekto sistemoje, ir padėtų apsaugoti vartotojus ir visuomenę nuo galimų pavojų. Kadangi dirbtinis intelektas veikia daugelį skirtingų sričių, reikia reguliuoti sprendimų priėmimo procesą, etikos ir moralės klausimus, atsakomybės klausimus, duomenų saugumą ir kt. Pvz. jei dirbtinis intelektas padaro tam tikrą žalą, tai kas atsakingas – žmogus, kuris naudojosi dirbtiniu intelektu ar dirbtinio intelekto kūrėjai? Tai yra dar vienas pavyzdys, kodėl svarbus teisinis reglamentas šioje srityje.

Nors teisinis reguliavimas yra būtinas, jis taip pat gali sukelti kai kurias problemas, pvz., trukdyti naujų technologijų plėtrai ir inovacijoms. Todėl svarbu, kad reguliavimo mechanizmai būtų prisitaikyti prie dirbtinio intelekto ypatumų, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp reguliavimo ir inovacijų.

Visų šių priežasčių dėl teisinio reguliavimo reikšmės dirbtiniam intelektui, turėtų būti atidžiai nagrinėjamos, jog būtų užtikrintas etiškas ir saugus dirbtinio intelekto naudojimas.

Kaip keitėsi Lietuvos žmonių elgesys karantino laikotarpiu? Kokia įtaka reklamos srityje?

Kaip keičiasi žmonių elgsena karantino metu?

Pasaulyje atsiradus Covid-19 virusui, ženkliai keičiasi žmonių gyvenimai. Sustabdomi darbai, žmonės užsidaro namuose, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio. Didelė dalis maisto ir įvairių prekių pirkimo praktika persikėlė į internetą. Google kompanija paskelbė statistinį tyrimą, kur vartotojai lankėsi ir kur nustojo lankytis karantino metu, tai statistinė analizė, kuri tikėtina paremta mobiliųjų telefonų judėjimo statistika, geolokaciniai duomenys.
„Offline“ verslai (kavinės, restoranai, muziejai) – žmonių apsilankymas smuko apie -72%.
-38% krito fizinių parduotuvių (maisto, vaisių, vaistinių) lankytojų skaičius.
Parkai ir panašios viešos vietos -28%.
Viešasis transportas -63%.
Darbovietės -33%.
Gyvenamoji vietas +11%.
Suprantama, kad tai nėra ypatingai tiksli statistika, tačiau bendros tendencijos aiškios. Viskas vyksta iš namų, o kitos lankymų zonos turiu ženklius sumažėjimus.

Kaip Google arba Facebook technologijos gali išgelbėti gyvybes?

Tačiau yra įmonių, kurios generuoja idėjas – kaip tokios kompanijos kaip Google, gali prisidėti prie gyvybių išsaugojimo ne tik statistiškai, bet ir pritaikant technologines naujoves. Kur kiekvienas vartotojas būtų stebimas pagal koordinatės ir būtų matoma, kur sergantis asmuo lankėsi ar neturėjo kontaktų su kitais žmonėmis.

 

Kokie investicijų pokyčiai reklamos srityje?

Dirbant su Facebook ar Google reklama, karantino metu galime pastebėti aiškius pokyčius. Kai kurios reklamos gali būti sustabdytos arba perorientuotos į kitokias taktikas ar strategijas. Nes pvz. maisto restoranai yra privalomai uždaryti, tad čia mažėja reklamos investicijos. Analogiškai grožio salonai, SPA paslaugos, na ir kelionių agentūros.
O kurios nišos pajuto priešingą efektą arba nepajuto jokio skirtumo? Praktiškai didelė dalis internetinės prekybos atsigavo ir matomi ženklūs šuoliai. Įskaitant maisto į namus pristatymą, tam tikrų daiktų pirkimą laisvalaikiui (kurį galima atlikti namuose). Na ir žinoma ženkliai išaugę medicinos srities pardavimai, taip pat skatina didesnę investiciją į reklamos sritį.

 

Kaip keičiasi reklamos rodikliai?

Internetinėje reklamoje, pagrindiniai pokyčiai yra mažesnis reklamso triukšmas, nes „offline“ verslai pristabdė arba performavo reklamos žinutes. Taip pat atpigo reklama, nes dauguma reklamos pardavimų vyksta aukciono principu. Atitinkamai galima stebėti CTR rodiklių pokyčius į teigiamą pusę. Na, o internetiniai verslai augina apyvartas ir pelną, ypatingai – maistas į namus, medicina ir įvairūs užsiemimai namuose.